- nulepečioti
- nulẽpečioti 1. tr. numindyti: Katinas visą stalą nulẽpečiojęs Ms. Pylyčiai (ančiukai) nulẽpečiojo skalbties lentą Skd. 2. tr. šiaip taip padaryti, nunerti: Nulẽpečiojo lepetes iš kanapinių siūlų, stiprias Šts. 3. intr. pamažu nueiti, nurėplinti: Vaikai nulẽpečiojo į paprūdę Skd. \ lepečioti; nulepečioti; prilepečioti
Dictionary of the Lithuanian Language.